Jazminų sūpuoklės

Žiūrėk, skrenda žodžiai per dieną iš lūpų į lūpas,
maži ir pūkuoti, greiti ir darbingi kaip bitės!
Baltųjų jazminų sūpuoklėse vaikas vis supas,
pakyla aukštai ir kiek daug jam šios pievos matyti.

Žingsneliais katės tyliai slenka pavasario lietūs,
langinės dangaus garsiai griaudžiant perkūnijai trankos,
bet viskas nurimsta, vos vaiko galvelę palietus,
gerumo stebuklas – tai saugančios motinos rankos.

Iš siūlų vilnonių ji ima vyniot ilgą kelią
ir, žiūrint į tolį, boružė jos skruostu nurieda,
ją slepia ir šypso antai šitas vaiko kumštelis,
lėtai atsigniaužia, minkštai prasiskleidžia lyk žiedas...

Vainius Bakas

galerija_041